Vaikų kvėpavimo ligos: dažniausi simptomai ir gydymas

Vaikų kvėpavimo takų ligos – tai bene dažniausia priežastis, dėl kurios Lietuvos tėveliai kreipiasi į šeimos gydytojus ar pediatrus, ypač šaltuoju metų laiku. Drėgnas ir vėsus mūsų šalies klimatas, vaikų buvimas kolektyvuose (darželiuose, mokyklose) sudaro palankias sąlygas plisti įvairiems virusams ir bakterijoms. Nors dauguma šių ligų yra nesunkios ir praeina savaime, svarbu laiku atpažinti simptomus, žinoti, kaip palengvinti vaiko būklę namuose, ir kada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias vaikų kvėpavimo takų ligas, jų simptomus, gydymo principus bei būdus, kaip stiprinti vaiko organizmo atsparumą.

Dažniausios vaikų kvėpavimo takų ligos

Kvėpavimo takų infekcijos gali pažeisti įvairias sistemos dalis – nuo nosies iki plaučių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių ligų:

Peršalimas (Ūminis nazofaringitas)

Tai pati dažniausia viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija. Jai būdinga sloga (išskyros iš pradžių vandeningos, vėliau gali tirštėti, keisti spalvą), čiaudulys, gerklės skausmas ar perštėjimas, kosulys (dažniausiai sausas pradžioje, vėliau gali tapti drėgnas), kartais nedidelis karščiavimas (iki 38°C). Paprastai peršalimas trunka 7-10 dienų. Gydymas simptominis – poilsis, gausus skysčių vartojimas, nosies higiena.

Gripas

Gripą sukelia gripo virusai. Skirtingai nuo peršalimo, gripas dažniausiai prasideda staiga, aukšta temperatūra (virš 38.5°C), stipriais galvos, raumenų, sąnarių skausmais, dideliu nuovargiu. Kiti simptomai – sausas kosulys, gerklės skausmas, kartais sloga. Gripas pavojingas dėl galimų komplikacijų – plaučių uždegimo, bronchito, sinusito, vidurinės ausies uždegimo. Efektyviausia gripo profilaktikos priemonė – kasmetinė vakcinacija, ypač rekomenduojama vaikams, lankantiems ugdymo įstaigas, ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Bronchitas

Tai bronchų – kvėpavimo takų, vedančių į plaučius – gleivinės uždegimas. Dažniausiai bronchitą sukelia tie patys virusai, kurie sukelia ir peršalimą ar gripą. Pagrindinis simptomas – kosulys. Iš pradžių jis būna sausas, vėliau tampa drėgnas, su skrepliais. Gali būti nedidelis karščiavimas, krūtinės skausmas kosint, kartais girdimas švokštimas kvėpuojant. Bakterinis bronchitas retesnis. Gydymas dažniausiai simptominis, svarbu gerti daug skysčių, kad skrepliai lengviau atsikosėtų.

Bronchiolitas

Tai smulkiųjų bronchų (bronchiolių) uždegimas, dažniausiai pasitaikantis kūdikiams ir mažiems vaikams iki 2 metų amžiaus. Dažniausias sukėlėjas – respiracinis sincitinis virusas (RSV). Liga prasideda kaip peršalimas – sloga, kosulys, nedidelis karščiavimas. Vėliau kosulys stiprėja, kvėpavimas tampa dažnas, pasunkėjęs, girdimas švokštimas, gali atsirasti kvėpavimo nepakankamumo požymių (įdumba oda tarp šonkaulių, aplink kaklą, pamėlsta lūpos). Sergant bronchiolitu, ypač kūdikiams, būtina atidi priežiūra ir medikų konsultacija.

Plaučių uždegimas (Pneumonija)

Tai rimta plaučių audinio infekcija, kurią gali sukelti virusai, bakterijos ar grybeliai. Simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo sukėlėjo ir vaiko amžiaus, tačiau dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, stiprus kosulys (gali būti su skrepliais), dažnas ir pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmas, bendras silpnumas, apetito stoka. Kūdikiams simptomai gali būti mažiau specifiniai – irzlumas, vangumas, atsisakymas valgyti, vėmimas. Įtarus plaučių uždegimą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dažnai reikalingas gydymas antibiotikais ir kartais hospitalizacija.

Laringitas / Krupas

Tai gerklų uždegimas. Vaikams dažniausiai pasitaiko virusinės kilmės ūminis obstrukcinis laringitas, dar vadinamas krupu. Jam būdingas staiga, dažniausiai naktį, prasidedantis priepuolinis lojantis kosulys, užkimęs balsas ir įkvėpimo metu girdimas triukšmingas kvėpavimas (stridoras). Simptomus sukelia gerklų paburkimas. Lengvesniais atvejais padeda drėgnas vėsus oras (pvz., pravėrus langą ar išėjus į lauką šaltu oru), gausus skysčių vartojimas. Esant stipriam dusuliui, būtina skubi medicininė pagalba.

Tonzilitas / Faringitas (Angina)

Tai ryklės ir/arba tonzilių (migdolinių liaukų) uždegimas. Dažniausiai sukelia virusai, bet gali būti ir bakterinės kilmės (pvz., streptokokinė angina). Pagrindiniai simptomai – gerklės skausmas (ypač ryjant), paraudusi ryklė, paburkusios tonzilės (gali būti su apnašomis), karščiavimas, padidėję kaklo limfmazgiai. Bakterinei anginai gydyti skiriami antibiotikai.

Sinusitas (Ančių uždegimas)

Tai prienosinių ančių (sinusų) gleivinės uždegimas. Dažniausiai išsivysto kaip peršalimo komplikacija. Simptomai: užsitęsusi sloga (ilgiau nei 10-14 dienų), tirštos gelsvos ar žalsvos išskyros iš nosies, nosies užgulimas, spaudimo ar skausmo pojūtis veido srityje (kaktoje, aplink nosį, skruostuose), galvos skausmas, kartais karščiavimas, kosulys (ypač naktį). Gydymas priklauso nuo sunkumo ir trukmės, kartais reikalingi antibiotikai.

Astma

Nors astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, jos paūmėjimus dažnai išprovokuoja virusinės infekcijos. Astmai būdingi pasikartojantys epizodai: dusulys, švokštimas, krūtinės spaudimo jausmas ir kosulys (ypač naktį ar anksti ryte, po fizinio krūvio). Astma reikalauja nuolatinės gydytojo priežiūros ir individualiai parinkto gydymo plano.

Kaip atpažinti nerimą keliančius simptomus?

Nors daugelis kvėpavimo takų ligų praeina lengvai, svarbu stebėti vaiko būklę ir laiku pastebėti pavojaus signalus:

• Kosulys: Atkreipkite dėmesį, ar kosulys sausas, drėgnas (produktyvus), lojantis. Jei kosulys labai stiprus, priepuolinis, trukdo vaikui miegoti, valgyti ar kvėpuoti, pasitarkite su gydytoju. Užsitęsęs kosulys (ilgiau nei 2-3 savaites) taip pat reikalauja mediko įvertinimo.
• Karščiavimas: Aukšta temperatūra (virš 38.5°C), ypač jei ji sunkiai krenta vartojant vaistus nuo temperatūros, tęsiasi ilgiau nei 3-5 dienas, arba jei karščiuoja jaunesnis nei 3 mėnesių kūdikis – tai priežastis kreiptis į gydytoją.
• Sloga: Nors išskyrų spalva ne visada patikimai rodo bakterinę infekciją, užsitęsusi (ilgiau nei 10-14 dienų) ar pūlinga sloga gali būti sinusito požymis.
• Gerklės skausmas: Stiprus skausmas, ypač jei vaikui sunku ryti, atsisako gerti, arba jei ant tonzilių matomos baltos apnašos, gali rodyti bakterinę infekciją.
• Kvėpavimo sunkumai (PAVOJAUS SIGNALAI): Tai svarbiausi simptomai, reikalaujantys skubios pagalbos. Stebėkite, ar vaiko kvėpavimas nėra padažnėjęs (kūdikiams >60 k/min, mažiems vaikams >40 k/min, vyresniems >30 k/min), ar kvėpuojant neįdumba oda tarp šonkaulių, virš raktikaulių, po krūtine. Švokštimas, cypimas, krenkštimas kvėpuojant, pamėlusios lūpos ar nagai (cianozė) rodo deguonies trūkumą ir reikalauja nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
• Bendras vaiko būklės pablogėjimas: Neįprastas vangumas, mieguistumas, irzlumas, atsisakymas gerti skysčius, dehidratacijos požymiai (sausa burna, įkritusios akys, retas šlapinimasis) – visa tai yra ženklai, kad reikia gydytojo konsultacijos.

Pagalba vaikui namuose

Esant nesunkiai kvėpavimo takų infekcijai, galite padėti vaikui pasijusti geriau namų priemonėmis:

• Poilsis: Leiskite vaikui ilsėtis, miegoti tiek, kiek jis nori.
• Skysčiai: Siūlykite gerti kuo daugiau šiltų (ne karštų) skysčių – vandens, arbatų (liepžiedžių, čiobrelių, aviečių), kompoto. Skysčiai padeda suskystinti sekretą ir lengviau jį pašalinti, taip pat apsaugo nuo dehidratacijos karščiuojant.
• Nosies higiena: Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nemoka išpūsti nosies, reguliariai plaukite nosį jūros vandeniu ar fiziologiniu tirpalu ir išsiurbkite sekretą specialiu aspiratoriumi. Tai palengvina kvėpavimą ir valgymą. Vyresnius vaikus mokykite taisyklingai išpūsti nosį (po vieną šnervę).
• Drėgnas oras: Palaikykite kambaryje optimalią oro drėgmę (40-60%). Galima naudoti oro drėkintuvą (ypač šildymo sezono metu) arba tiesiog padžiauti drėgnų rankšluosčių. Drėgnas oras ramina sudirgusią gleivinę, lengvina kosulį. Sergant krupu, gali padėti kvėpavimas vėsiu drėgnu oru (pvz., prie atviro lango ar vonioje paleidus šaltą dušą).
• Temperatūros mažinimas: Jei vaikas karščiuoja ir dėl to blogai jaučiasi, galima duoti temperatūrą mažinančių vaistų – paracetamolio arba ibuprofeno. Būtinai laikykitės vaiko svorį atitinkančios dozės ir vartojimo intervalo. Nenaudokite aspirino vaikams iki 16 metų dėl Reye sindromo rizikos.
• Gerklės skausmo malšinimas: Šilti gėrimai, skalavimas druskos tirpalu (vyresniems vaikams), čiulpiamos pastilės (vyresniems vaikams) gali palengvinti skausmą. Vaikams nuo 1 metų amžiaus galima duoti šaukštelį medaus (nebent yra alergija).
• Kosulio lengvinimas: Svarbiausia – gausus skysčių vartojimas. Venkite kosulį slopinančių vaistų, nebent juos paskyrė gydytojas (ypač esant drėgnam kosuliui, nes slopinimas trukdo pasišalinti sekretui).
• Tinkama padėtis: Kūdikį ar mažą vaiką guldykite ant šono arba šiek tiek pakelta galvūne (pvz., pakišus pagalvėlę po čiužiniu) – tai gali palengvinti kvėpavimą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Visada pasitikėkite savo tėviška nuojauta. Jei nerimaujate dėl vaiko būklės, geriau pasikonsultuoti su gydytoju. Būtina kreiptis pagalbos, jei:

• Vaikas yra jaunesnis nei 3 mėnesių ir karščiuoja (virš 38°C).
• Aukšta temperatūra (virš 39°C) arba karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3-5 dienas.
• Pasireiškia kvėpavimo sunkumo požymiai (dažnas kvėpavimas, švokštimas, cianozė, odos įdubimas kvėpuojant).
• Vaikas tampa neįprastai vangus, mieguistas, sunkiai pažadinamas.
• Atsisako gerti skysčius, yra dehidratacijos požymių.
• Stipriai ir nepaliaujamai kosėja, skundžiasi krūtinės skausmu.
• Įtariate plaučių uždegimą, krupą ar kitą rimtą būklę.
• Simptomai nepraeina per įprastą laiką (pvz., sloga tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, kosulys – ilgiau nei 3-4 savaites) arba blogėja.

Gydymo principai

Didžiąją dalį vaikų kvėpavimo takų infekcijų sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Tokiais atvejais taikomas simptominis gydymas, siekiant palengvinti vaiko būklę, kol organizmas pats įveiks infekciją. Antibiotikai skiriami tik tuo atveju, jei gydytojas nustato ar įtaria bakterinę infekciją (pvz., bakterinę pneumoniją, streptokokinę anginą, bakterinį sinusitą, vidurinės ausies uždegimą). Labai svarbu vartoti antibiotikus tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas, ir pabaigti visą kursą, net jei vaiko būklė pagerėjo anksčiau – tai padeda išvengti atkryčio ir antibiotikams atsparių bakterijų vystymosi.

Tam tikroms būklėms, tokioms kaip astma, bronchiolitas ar krupas, gydytojas gali skirti inhaliuojamų vaistų per specialius prietaisus (tarpines kameras su aerozoliniais inhaliatoriais arba nebulizerius). Šie vaistai padeda sumažinti kvėpavimo takų paburkimą ir spazmus, palengvinti kvėpavimą.

Prevencija ir imuniteto stiprinimas

Nors visiškai išvengti kvėpavimo takų ligų, ypač vaikams, lankantiems kolektyvus, yra sudėtinga, galima sumažinti susirgimų riziką ir stiprinti vaiko organizmo atsparumą:

• Higiena: Pats svarbiausias žingsnis – dažnas ir kruopštus rankų plovimas muilu ir vandeniu. Mokykite vaikus plauti rankas grįžus iš lauko, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, nusičiaudėjus ar išsipūtus nosį. Taip pat svarbu kosint ar čiaudint prisidengti burną alkūne arba vienkartine servetėle.
• Skiepai: Laikykitės Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus. Skiepai apsaugo nuo daugelio sunkių infekcinių ligų ir jų komplikacijų. Kasmetinė vakcinacija nuo gripo taip pat labai rekomenduojama.
• Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, turtinga vaisių, daržovių, visavertis miegas, pakankamas fizinis aktyvumas gryname ore – visa tai stiprina imuninę sistemą.
• Aplinka: Venkite tabako dūmų – pasyvus rūkymas yra reikšmingas vaikų kvėpavimo ligų rizikos veiksnys. Reguliariai vėdinkite patalpas, palaikykite optimalią oro drėgmę.
• Grynas oras: Nevenkite pasivaikščiojimų lauke net ir vėsesniu oru, svarbu vaiką aprengti tinkamai, „svogūno“ principu. Grynas oras grūdina, gerina kvėpavimo takų veiklą.
• Kontaktų ribojimas: Stenkitės, kad vaikas, ypač kūdikis, turėtų kuo mažiau kontaktų su sergančiais žmonėmis. Jei vaikas serga, neveskite jo į darželį ar mokyklą, kol visiškai nepasveiks, kad neapkrėstų kitų.

Pabaigai

Vaikų kvėpavimo takų ligos yra neišvengiama augimo dalis, tačiau žinodami pagrindinius simptomus, tinkamos priežiūros namuose principus ir pavojaus signalus, galite padėti savo vaikui lengviau įveikti ligą ir išvengti komplikacijų. Rūpestinga priežiūra, dėmesys vaiko savijautai ir savalaikė gydytojo konsultacija yra svarbiausi veiksniai, užtikrinantys greitą pasveikimą. Nepamirškite ir prevencijos – sveika gyvensena, higienos įgūdžiai ir skiepai padės sustiprinti jūsų vaiko imunitetą ir sumažinti susirgimų dažnį bei sunkumą.